Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 | Page 30

30 SANTYKIS SU DIEVU Br. Evaldas Darulis OFM: „Reikalingas kelias, kuris supažindintų sergantįjį su tikruoju gailestingojo Dievo veidu” Jums – vėžys. Tai frazė, kurią Lietuvoje kasdien išgirsta apie 50 žmonių, 17 tūkstančių per metus. Frazė, kuri sudrebina, o kartais visiškai sugriauna žmogaus gyvenimo pamatus. Liūdesys, išgąstis, skausmas, baimė, pyktis – palydovai, kurie dažniausiai ima lydėti žmogų, išgirdusį šią diagnozę. Tačiau Vilniaus Bernardinų parapijos klebonas brolis Evaldas Darulis OFM, anksčiau buvęs Klaipėdos šv. Pranciškaus onkologijos centro dvasiniu vadovu, sako, jog galima į šią ligą pažiūrėti kitaip, išmokti su ja gyventi. Lyg raupsuotojo apsikabinimas Brolis Evaldas iš Italijos sugrįžęs į Kretingą susipažino su Aldona Kerpyte (dabar – Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktore). Aplankė Aldutę ligoninėje, o vėliau nutarė apsilankyti ir onkologine liga sergančiųjų grupelėje, kuri tuomet rinkosi Kretingoje, „Špitolėje“. Prisimindamas šį susitikimą brolis pasakoja, jog tąkart pasijautė kaip šv. Pranciškus, kuris apsikabino raupsuotąjį ir suprato, kad jo misija – būti su šiais žmonėmis. „Šv. Pranciškus gyveno Asyžiuje. Ten žmones, sergančius bet kokia odos liga, sutapatindavo su sergančiais raupsų liga. Šiandien yra daug ligų, kartais daug pavojingesnių už vėžį, bet kai žmogus suserga vėžio liga, labai išsigąsta, ima galvoti apie mirtį. Kai kurie žmonės, ypatingai vaikai, galvoja, kad tai yra užkrečiama. Taigi supratau, kad šiems žmonėms reikia skirti labai daug dėmesio, kad čia reikalingas brolis, reikalingas kunigas, kuris būtų šalia. Taip pat labai svarbi informacijos sklaida, reikalingas sveikas suvokimas apie ligą ir apie Dievą“, – pažintį su onkologiniais ligoniais prisimena brolis Evaldas. Liga žmogaus nesirenka Ši liga – tiesiog egzistuoja. Nors dažnai sakoma, jog tai – mūsų amžiaus priešas, mirties pranašas, netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, brolis Evaldas sako, kad nuspėti, kada ir kokį žmogų liga pasirinks, sunku: „Aš galvoju, kad liga nesirenka žmogaus pagal tai, kokį jis gyvenimą gyvena. Žinoma, jeigu žmogus gyvena sveikai, jis turi mažesnę galimybę susirgti. Pavyzdžiui, tas, kuris rūko, turi daugiau šansų susirgti plaučių vėžiu. Bet būna, kad žmogus visiškai sveikai gyvena, yra laimingas, o bumt ir susirgo.“ Tačiau apie savo gyvenimo būdą galvojame ne kasdien. Kartais tik liga priverčia susimąstyti. Klaipėdoje veikiantis Šv. Pranciškaus onkologijos centras – vieta, kur žmonės gali ateiti, nurimti, pasikalbėti. Brolis E. Darulis OFM sako, kad į centrą žmonės ateina turėdami pačių įvairiausių minčių: „Būna išsigandę, kartais atsitinka taip, kad jie to ir nejaučia, bet dažniausiai galvoja apie tai, ką dabar išgyvena artimieji, kaip gyvens šeimos nariai, jeigu jo neteks. Prisimena tai, ko nespėjo padaryti, iš karto galvoja apie mirtį. Galvoja ne apie savo ligą, bet apie darbą, žmones, prie kurių yra prisirišę. Galvoja apie visus, esančius aplink, išskyrus apie save, tačiau žmogus turi priimti diagnozę ir suprasti, kad dabar pradės gydymą. Turi suvokti, kad gydymo metu žmonės sveiksta.“ Brolis užsimena, kad ligos atveju žmonės labai dažnai kelia klausimus